Pagarba vasaros pabaigai | VII tema

Kalendoriuje vasara baigiasi su pirmąja rugsėjo diena, o manyje – kai ją paleidžiu savo viduje. Paleisti pavyksta tik tada, kai nustoju vasaros ilgėtis ir gailėtis, kai pajaučiu dėkingumą ir pagarbą viskam, kas baigiasi. Ruduo, jaučiu, ateis į mano gyvenimą per rudens lygiadienį, rugsėjo pabaigoje, kai susilygins šviesus ir tamsus paros metas. O iki tol – noriu švelniai sulėtinti tempą, apžvelgti vasarą, kad atsiverčiau rudens patirtims.

Giedrės Rein nuotr.

Gailestį keičiu į dėkingumą

Gailėti norėčiau daug ko – šviesių ir ilgų vasaros dienų, šiltų vakarų, paukščių čiulbėjimo ir žydinčių pievų. Tačiau jeigu visą laiką būtų tik vasara, ir niekas nesikeistų, ar tikrai džiaugčiausi? Turbūt neilgai.

Gamtoje gyva yra tik tai, kas nuolat kinta: gimsta, auga, bręsta, miršta ir atsinaujina. Ir aš savo gyvastį labiau jaučiu tada, kai stebiu metų laikus, kai pati keičiuosi kartu su gyvenimo įvykiais, augančiais vaikais ir besikeičiančiomis aplinkybėmis. Ne visada tų pokyčių laukiu ir noriu, tačiau jie visada yra reikalingi. Daug kartų įsitikinau, kad gyvenimas man duoda tai, ko reikia, kad augčiau ir grūdinčiau savo vertybes, kad mokėčiau padėkoti visiems virsmams, nes tik juose – gyvybė. Kai dėkoju – labiau vertinu visa, kas su manimi ir aplink mane vyksta. Kai dėkoju – viskas įgauna prasmę ir lengvumą.

Pjaunu derlių

Vasaros pabaiga ir rudens pradžia – tai metas, kai savo vidinio pasaulio darže ir sode turiu ryžtingai ir apdariai imtis pjovėjos darbo. Mėgstu stebėti nupjautus javų laukus ir pasivaikščioti po ražienas. Būtent ražienų lauke geriausiai jaučiu gamtos pamoką, kad nenupjovus javų – nebus duonos, o gyvybės atėmimas neatsiejamas nuo gyvenimo. Jaučiu, kad ir man dabar laikas griebtis aštraus metalinio pjautuvo, jei noriu nuimti vasaros derlių. Praleidus tinkamą metą, vaisiai pernoks, augalai nuvys, sudžius, supus ar suges po pirmųjų šalnų.

Giedrės Rein nuotr.

Pajausti ribą

Kartais man sunku dėl ko nors galutinai apsispręsti ar parodyti ryžtingumą ar net agresyvumą. Jaučiu, kad manyje gan giliai įsišaknijęs moters idealas – visada būti meilia, atvira, supratinga, kantria, romia. Laiku nesustojusi ir nepadariusi „vidinio audito“, nepasakiusi „ne“ arba „stop“, galiu per daug išeikvoti energijos skubėjimui nuo tikslo prie tikslo, per daug susitapatinti su išoriniais įvykiais, galiu pritrūkti dėmesingumo ir atjautos artimiesiems, galiausiai – išsibarstyti ir neberasti laiko sau.

Tačiau gamta moko ryžto, konkretumo, apsisprendimo, pvz., reikia pjauti nuvytusias gėles, naikinti amarus, rauti morkas ir pan. Kai tai darau, įsitikinu, kad ir man yra atseikėta pakankama porcija drąsos, atkaklumo, agresyvumo. Juk galiu, kai noriu, pasakyti „stop“ kritikai, atsiriboti nuo destruktyvios informacijos, apginti savo nuomonę, savarankiškai tvarkyti savo finansus, susikurti naują mokslo metų rutiną ir tvarkingai prižiūrėti savo valdas, kaip karalienei.

Pasidalinsiu keletu paprastų ritualų, kurie padeda sužadinti dėkingumą pasibaigusiam etapui ir pasiruošti rudens virsmams.

  1. Apžvelk savo vasarą. Skirk keliolika minučių ir pagalvok apie praėjusią vasarą – kuo ji tave apdovanojo ir ko išmokė. Prisimink, kas labiausiai tave neramino, o kas – motyvavo? Su kokiu didžiausiu iššūkiu susidūrei ir kaip su juo susidorojai? Ką padarei gero sau, dėl savęs? Pažvelk giliau – kaip pasikeitei tu, kas pasikeitė tavo gyvenime? Pajausk, už ką norėtumei save pagirti? Padėkok už visas vasaros patirtis.
  2. Paklausyk svirplių čirenimo, lyg būtum gamtos melomanė. Leisk sau pabūti vienai, tyloje, išjausti savo vidinius metų laikus ir jų gyvybišką kaitą. Pajusk, kad nesi Visatoje viena, kad yra didesnė jėga, tave mylinti, globojanti ir vedanti.
  3. Padėk tašką. Stabtelėk prie nupjauto javų lauko ir pasivaikščiok po ražienas. Pajausk, kur turėtum pasidarbuoti pjautuvu? Ką norėtum išsiaiškinti ar atnaujinti? Kuo turėtum atsikratyti, kokius ryšius reikėtų nutraukti? Dėl ko turėtum galutinai apsispręsti ir padaryti galą? Kokį derlių galėtum nuimti?

Nuoširdžiai tikiu, kad šios mintys ir ritualai padės pajausti dar gilesnį dėkingumą ir pagarbą visoms pabaigoms bei atlaisvins erdvę naujoms patirtims.

__

Seminarų “Gamtos ir moters ciklai” autorė, fotografė,

Giedrė Sviklė

VI tema “Vasara – brandos ir pilnatvės metas” skaitykite >>