Į mano gimtąjį kraštą atėjo tikras pavasaris. Kur tik žvelgiu - viskas aplink žaliuoja, žydi ir kvepia. Visi laukai, pamiškės, pievos ir gėlynai vilioja ryškiomis žiedų spalvomis. Žiūriu į Žemę ir matau ją kaip moterį, kuri ruošiasi į pasimatymą, dabinasi nuo galvos iki kojų, nuo medžių viršūnių iki pat žolės.
Giedrės Rein nuotr.
Ir gamta, ir žmogus gyvena ciklais
Pavasaris gamtoje – tai lyg jaunystės metas žmogaus gyvenime. Jam rašome eiles, kuriame dainas. Pavasarį, kaip ir jaunystėje, pasaulis atrodo ryškus ir spalvotas, viliojantis patirti ir pažinti, žadantis amžiną jaunystę. Prisimenu save, kai man buvo 25-30 metai. Tada troškau kuo ilgiau išlikti gražia, veržlia ir kūrybinga, besimėgaujančia gyvenimu moterimi. Norėjau kuo ilgiau išbūti „žydėjimo“ periode. Kai mano bendraamžės jau „suko lizdus", aš nėriau į mėgstamą kūrybinį darbą, laisvai planavau savo asmeninį laiką, atsidaviau pomėgiams, dvasiniam augimui ir draugystei. Maniau, kad šeima ir motinystė trukdys realizuoti save. Bijojau, kad besirūpindama vaikais „nuvysiu“ kaip moteris, o įsipareigojimai šeimoje pakenks karjerai.
Ne tik žydėti
Mano požiūris pasikeitė, kai netikėtai susirgau. Pajutau, kaip gyvenimo laikinumas persmelkė kiekvieną mano ląstelę. Nebūties jausmas buvo taip arti, lyg pavasarinė nakties šalna, pakandusi obels žiedus. Visa savo esybe suvokiau, koks trumpas yra žydėjimo laikas - tiek augalų gyvavimo cikle, tiek žmogaus gyvenime. Nebenorėjau vien tik žydėti. Norėjau gyventi, bręsti ir išnešioti savyje naują gyvybę... …Svajonės išsipildė ir suteikė naujų patirčių. Labiausiai bijojau, kad tapusi mama neteksiu laiko sau, romantiško moteriškumo ir laisvės kurti. Tačiau kasdienybė apdovanojo mane kitokiu, brandesniu savęs, kaip moters, suvokimu. Mano naujas gyvenimas šeimoje išmokė kantriai ir su meile atlikti kasdienius darbus, kurie kaip „dvasinės praktikos“ brandina mane kaip žmogų, tarnaujantį pasauliui. Tapusi mama supratau, kad nebeliūdžiu dėl pavasario laikinumo. Nesistengiu žydėjimą užlaikyti viduje. Juk nuvytus žiedams ima bręsti sėklos, nokti uogos ir vaisiai. Man patinka stebėti ir pažinti šį augimo ir brandos etapą – tiek gamtoje, tiek žmonėse. Net jei ir užklumpa šalnos - ir augalų, ir žmonių gyvastis išlieka. Mes prisikeliame ir vėl atsinaujiname. Juk kiekvienas sutvėrimas turi savo vietą ir paskirtį mūsų visatoje. Ir aš, ir Tu. Anksčiau aš lygindavau sakurą ir vyšnią, ir maniau, kad sakura yra prastesnis medis, nes neduoda vaisių. Dabar suprantu, kad viskas yra viena. Ir tai turi savo prasmę.
Asmeninio archyvo nuotr./Giedrė Sviklė
Žydinčio pavasario ritualai Noriu pasidalinti tuo, kas man padeda prisipildyti energijos. Juk mūsų viduje yra beribė erdvė, iš kurios galime ištraukti tai, ko labiausiai tuo metu trokštame.
- NUKREIPK DĖMESĮ į tai, kas džiugina ir įkvepia. Apie ką nuolat galvoji – to tavo gyvenime ir daugėja. Leiskis į jutiminę ekskursiją gamtoje: klausykis, žiūrėk, uostyk, liesk ir mėgaukis viskuo, ką matai. Vaikščiok arba važinėk, gėrėkis miškų, parkų, sodų grožiu ir žaluma. Papuošk namus žiedais, praturtink savo ir šeimos maistą šviežiais žalumynais.
- ŠOK IR JUDĖK. Užkaitink savyje kunkuliuojančią pavasario energiją. Tam labai tinka ritmiška ir greita muzika (pvz. būgnų, arabiška muzika). Šokio metu pajusk tvirtą pagrindą po kojomis, siūbuok klubais, prie šokio prijunk ir rankas. Jei norėsi - šok ir šėlk nuoga. Pabūk nerūpestinga, drąsi, linksma ir įžūli. Leisk sau pajusti pirmapradį gyvenimo džiaugsmą ir savo moteriškumą.
- „UŽMEGZK“ SLAPTĄ ROMANĄ. Įsivaizduok, kad eini į slaptą pasimatymą su savo pačios kūrybiškumu. Pažvelk į jį aistringos meilužės akimis ir pateik save „patraukliai“, pvz., apsivilk gražesniais drabužiais ir susitvarkyk plaukus, pasidažyk lūpas ir pasikvėpink, pakoketuok su savo įkvėpimu. Tai toks kasdienybę praskaidrinantis triukas, tačiau jis išties veikia. „Pavok“ šiam savo slaptam romanui kasdien bent 15 minučių ir išnaudok šį laiką pabūti vienai su savo kūrybiškumu, nauju sumanymu ar vizijomis. Pamatysi – gali ne tik pasijusti meilės ir grožio deive, kuriančia moterimi ir mylimąja, bet ir visai nemažai nuveikti vardan savo svajonių.
Linkiu, kad su pražydusia gamta ir tu pajaustum, kad esi graži ir mylima tokia, kokia esi dabar. __ Seminarų “Gamtos ir moters ciklai” autorė, fotografė, Giedrė Sviklė IV tema “Pavasario himnas gyvybei.” skaitykite >>