Tylus žiemos sakralumas. Giedrė Sviklė. II tema

Metų pabaigoje laikas, rodos, ima tekėti srauniau. Smėlio laikrodyje, ties siauriausia jo vieta, greičiau byra smiltelės. Ir aš skubu užbaigti pradėtus darbus, ištęsėti duotus pažadus, kad į naujus metus pereičiau lengvesnė ir atsinaujinusi.


 Giedrės Rein nuotr.

 Mano šventinis darbų sąrašas ilgas: norisi nupirkti dovanas, išsiųsti sveikinimus ir siuntinius, atiduoti skolas, papuošti namus, kepti meduolius, paskambinti seniai matytai drauge, sugalvoti slaptą nykštuko išdaigą. Jei per šį laiką manęs nepalaikys aukštesnioji galia, jaučiu, kad pavargsiu, išseksiu ir tiesiog palūšiu įpusėjusi darbus. Tada, galbūt, susirgsiu, atsitrauksiu ir sumažinsiu darbų sąrašą palikdama tik pačius svarbiausius ir maloniausius.

Kitokia dienotvarkė

O gal galiu sąmoningai nuspręsti įtraukti į savo dienotvarkę - esu laiminga? Nepaisant skubos, pareigų ir kitų dalykų – esu laiminga. Protas prieštarauja, tačiau širdis diktuoja, kad šventinių darbų sąraše įrašyčiau: išjaučiu dėkingumą artimiesiems, pabūnu tyloje prie degančios žvakės, ramiai stebiu, kas vyksta gamtoje. O kas, jei šią akimirką nėra sniego baltumo, ir mano akys regi  juoduojančią nuo atodrėkio žemę? Tuomet pastebiu, kaip tirpstantis sniegas virsta į miglą, primenančią šio laiko paslaptingumą, kai susitinka metų pabaiga ir nauja pradžia. Dar įsirašau – 19 val. išjungiu telefono garsą,  su šeima geriame vingiorykščių ir čiobrelių arbatas. Jų šią vasarą pasirinkau tėvų sodyboje. Kai susėdame prie stalo kiekvienas mūsų ištraukiame iš dienos srauto bent po 3 dalykus, kurie tądien nudžiugino, įprasmino, prajuokino. Toks mūsų vakaro arbatos ritualas, po kurio visiems padaugėja gerumo ir šypsenų.

Tylos dovanos

Didžiausios šio meto gamtos dovanos - nakties tyla ir susikaupimas. Gruodžio tyla tokia tamsi, tiršta, gili, plati ir beribė. Joje mokausi rimti ir laukti, susitaikyti ir atleisti. Leisdamasi į savo vidų aiškiau pajaučiu, ko iš tiesų noriu, pamatau ir suvokiu, kas mane saisto ir suriša, ko turiu atsisakyti, kame – išsilaisvinti. Širdimi pasirenku tai, kas manyje augina meilę, šviesą ir taikingumą. Kai tamsu, instinktyviai ieškau šviesos šaltinių išorėje ir savo viduje. Džiūgauju, kai matau papuoštas eglutes, parduotuvių vitrinas, namų langines. Dažniau uždegu žvakes ir dėkingumo ugnį, kad namuose iš tiesų būtų taip šilta, kad noriu apkabinti vyrą, vaikus. Tyla ir tamsa kviečia ieškoti ryšio su savimi ir kontakto su tais, kurie brangūs ir artimi. Būtent šiuo metu tampa taip vertinga jausti bendruomeniškumą, palaikyti šeimos tradicijų tęstinumą, nudžiuginti mažuosius, pasirūpinti vargstančiais ir atstumtaisiais. 


 Giedrės Rein nuotr./Agnė Žukauskaitė Galkienė.

Pabaiga, budėjimas ir pradžia

Kūčių pavadinimas man skamba kaip „kūsti“ - nykti, baigtis, ir „kusti“ – atgyti, atsigauti, atkusti. Tai ir yra tamsiausias žiemos metas, kai prasisuka metų ratas ir prasideda naujas ciklas, susitinka mirtis ir gimimas. Kasmet stebiu šį stebuklingą gamtos virsmą - didingą gyvenimo misteriją. Sklendžiu per kasdienybę, o širdyje budžiu ir laukiu, kada paslaptingose nakties gelmėse, gūdžioje tamsoje ir šaltyje, senės žiemos įsčiose įsižiebs šviesa ir užsimegs nauja gyvybė. Klausydama Žemynos kanklių muzikos pajuntu sakralumą sieloje. Saule, motule, tu mūsų visų, Aš neturiu tau jokių dovanų. Bėgau per tiltą su vėju basa, Gaudžiau šermukšnį, bet sauja tuščia. Tyliai žvalgosi pasaulis, Kur pūga padėjo saulę, Ar Kalėdų baltą rytą Danguje ją pamatysim. (ž. ir muz. Žemyna Trinkūnaitė) Kviečiame pasiklausyti: >>>


 Giedrės Rein nuotr.

Žiemos virsmo ritualai

Noriu pasidalinti tuo, kas man padeda sulėtinti tempą, atsigręžti į dvasinį pasaulį ir pasiruošti naujai pradžiai. * Praėjusių metų piešinys. Ant didelio popieriaus lapo užrašau besibaigiančių metų skaičių. Jį nuspalvinu tokiomis spalvomis, kurios, mano manymu, geriausiai atitinka šiuos metus. Tuomet aplink surašau svarbiausius įvykius, žmones ir giliausius įspūdžius. * Koliažas. Vidury didelio popieriaus lapo priklijuoju savo nuotrauką, kuri labiausiai patinka. Aplink suklijuoju žurnaluose (ar internete) rastus paveikslėlius, žodžius ir sakinius, kurie geriausiai atspindi mano norus ateinančiais metais. Tai padeda man eiti pasirinkta kryptimi. * Pabuvimas tyloje. Skiriu tam keletą minučių vakare, vaikams sugulus. Užgesinusi visas šviesas kambaryje, šiltai įsivynioju į antklodę ir įsiklausau į nakties tylą ir tamsą. Stebiu, kaip plaukia mintys, o aš nyru į savo pačios gelmes, kur randu amžiną šviesos šaltinį. Pajaučiu dėkingumą, kad gyvenu. Pasakau: leidžiu gyvenimui tekėti per mane. Įsiklausau, kas sulig tuo keičiasi viduje Nuoširdžiai linkiu, kad ir Jūsų Kalėdas palytėtų amžinybė. — Seminarų “Gamtos ir moters ciklai” autorė, fotografė, Giedrė Sviklė I temą "Gyvenimo šokis rudens virsmuose" skaitykite >>