Specialistai teigia, kad karščio prietaisų žala plaukams visapusiškai įvertinama tik po 5 – 10 metų. Tuo tarpu pirmieji karščio žalos požymiai matosi jau po 1 – 2 metų. Vis dėlto gyvename mokslo ir technologijų amžiuje, kuris nuolat stebina pažangiais atradimais – kokius karščio prietaisus pasirinkti ir kaip teisingai su jais elgtis puoselėjant savo plaukus? Pokalbis su Valerij Gigevič, ekstravagantišku plaukų stilistu, socialiniuose tinkluose gerai žinomu @plaukudievas vardu.
230°C laipsnių inovatyvumo kaina
Ne paslaptis, kad plaukų formavimo prietaisai kuriami veikti kartais net 230°C temperatūroje. Pradėjus naudoti tokią aukštą temperatūrą dėl gražesnio plaukų efekto, žala iš karto nepamatoma, todėl vis intensyviau naudojant tokius prietaisus nejuntame ir plika akimi nepastebime kaip plaukas žalojamas. Rezultatas – sausi, drėgmę, o kartu ir gyvybę praradę, sunkiai iššukuojami bei slenkantys plaukai, kurie dėl trapumo galiausiai nulūžinėja. „Karščio prietaisų panaudojimą dažniausiai lemia noras turėti greitą rezultatą, laiko stygius ir plaukų mados rinkoje diktuojamos populiarios tendencijos. Daugelis mano, kad žemesne temperatūra tiesinamas, bet 4 ir daugiau kartų žnyplėmis perbraukiamas plaukas, bus mažiau pažeistas. Tiesa ta, kad verčiau plaukus tiesinti gerai įkaitintomis žnyplėmis, bet perbraukiant tik 2-3 kartus. Tačiau ir tai neapsaugo nuo plaukų žalojimo, turime susitaikyti su tuo, kad naudojant bet kokį karštį formuojant plaukus – jiems kenkiame, o jei dar ir nenaudojame apsaugos priemonių – teks plaukus ilgai atstatinėti, kad vėl atrodytų kaip sveiki“, – teigia plaukų ekspertas Valerij Gigevič.
Asmeninio archyvo nuotr. /Valerij Gigevič
Sveikas plaukas – neaktualu, svarbus tik efektas?
Garbanotų plaukų savininkės negali gyventi be tiesintuvų, o tiesių plaukų šeimininkės be garbanoklių. Plaukų džiovintuvus, taupydami laiką, naudoja beveik visi – tiek vyrai, tiek moterys. Tačiau dažnai nesusimąstoma apie karščio prietaisų šalutinį poveikį. Ne vienas vartotojas ieškodamas atsakymo, kodėl plaukų būklė staiga pablogėjo pamiršta, kad, ne tik tinkamai plaukų neapsaugojo nuo karščio, bet ir nesidomėjo apie karščio poveikį. Neseniai tarptautinė kompanija „Kino International“ atliko tyrimą, kuriame suskirstė karščio prietaisų vartotojus į tris kategorijas: 1) nežinantys apie karščio žalą; 2) žinantys, bet vis tiek rizikuojantys; 3) žinantys ir nenorintys rizikuoti. Kuriai kategorijai priskirtumėte save?
I. Nežinantys apie karščio žalą
Šiai kategorijai priklauso vartotojai, kurie buvo neinformuoti apie žalingą poveikį arba buvo informuoti, tačiau išliko neutralūs. Pagrindinis jų tikslas – efektyvus ir greitas formavimas, o plaukų sveikatingumas jiems nėra aktualus. Tai jaunesnio amžiaus vartotojai, kurie nesirūpina plaukų apsauga nuo karščio, prietaisus naudoja dažniau nei rekomenduojama, o jei naudoja apsaugą, dažniausiai neteisingai – per mažai arba per daug. „Išties, esu susidūręs su klientėmis, kurių plaukai nuo itin dažno tiesinimo ar garbanojimo namuose išplonėja, šiaušiausi, stori plaukai staiga atrodo nesveiki ir lūžinėjantys. Visuomet, rekomenduoju domėtis apsaugos priemonėmis nuo karščio, drėkinančiais nenuplaunamais kondicionieriais ir plaukų aliejukais, kurie ir pamaitina plauką, ir suteikia apsaugą nuo karščio, nuo sauso oro, nuo UV spindulių“, – sako plaukų stilistas ir ekspertas Valerij Gigevič.
II. Žinantys, bet vis tiek rizikuojantys
Antros kategorijos vartotojai žino apie karščio žalą ir imasi atsargumo priemonių, siekiant ją sumažinti. Jie prietaisus naudoja rečiau bei esant žemesnei temperatūrai. Šie vartotojai linkę jų atsisakyti išvis bei domisi patarimais soc. tinkluose, net jei jie nėra paremti tyrimais. Šie vartotojai vertina plaukų sveikatą, tačiau vis dėlto pasirengę rizikuoti dėl tobulo įvaizdžio.
III. Žinantys ir nenorintys rizikuoti
Trečioji kategorija – tai vartotojai, kurie nukentėjo nuo karščio prietaisų ir nusprendė jų vengti. Jie formuoja plaukus nenaudojant karščio, rūpinasi plaukų sveikata, net jeigu alternatyvus formavimo rezultatas nėra toks kokybiškas, koks būtų pasiektas naudojant karštą formavimo prietaisą.
Plaukams atstatyti reikia 1 – 2 metų
„Kalbant apie plaukų džiovinimą, labai svarbu džiovintuvą laikyti 10 – 20 cm atstumu nuo plaukų ir jokiu būdu nenaudoti pačios karščiausios srovės, ypač plaukų galams. Griežtai negalima jų deginti. Kuo arčiau plaukų galiukų džiovinate, tuo srovė turi būti vėsesnė. Apskritai kalbant, karšta srove galima džiovinti plaukus, kurie yra vos vos pradžiūvę po plovimo, kitaip tariant vis dar šlapi. O vėliau, kuo plaukas sausesnis, tuo oro srovė turi būti vėsesnė. Pačioje pabaigoje mes turėtume prapūsti plaukus šalta oro srove, taip užbaigiant juos formuoti“, – patirtimi dalinasi V. Gigevič. Pasiteiraujant, kiek laiko reikia atstatyti pažeistus plaukus, pašnekovas atviras: „Jei džiovintuvą naudojate kiekvieną rytą, jūsų plaukai praras daug drėgmės, o su karštu džiovinimu ir tiesinimu mes itin pažeidžiame juos. Kai plaukai sužalojami jų neatstatysite taip greitai ir tų pačių sveikų plaukų jau nebesusigrąžinsite. Dažniausiai tai užtrunka ne mėnesį, bet 1 – 2 metus ir pareikalauja didelių finansinių investicijų. Na, o žala, kurią plaukai patiria nuo karščio prietaisų, objektyviai įvertinama tik po 5 – 10 metų“, – teigia populiarus plaukų stilistas Valerij Gigevič, socialiniuose tinkluose gerai žinomas@plaukudievas vardu.
Asmeninio archyvo nuotr. /Valerij Gigevič
Eksperimentas su orkaite
Kompanija „Kino International“ siekė įvertinti plaukų atsparumą karščiui, todėl tyrimo metu buvo atliktas eksperimentas, atkartojantis vartotojų įpročius formuojant plaukus. Pirmosios plaukų sruogos buvo apdorotos praskiestomis, 3% aktyvumą turinčiomis medžiagomis, kurios pasižymi apsauga nuo karščio. Antrosios plaukų sruogos buvo apdorotos glicerinu, nes būtent jis pasižymi drėkinančiomis savybėmis, gebėjimu prasiskverbti į plauko vidų, drėkinant jį iš vidaus, taip pat sukurti apsauginę plėvelę, kuri saugo plauką nuo skilinėjimo. Na, o trečiosios plaukų sruogos nebuvo apdorotos niekaip. Toliau visos trijų rūšių plaukų sruogos buvo džiovinamos 70°C įkaitintoje orkaitėje, taip imituojant plaukų džiovinimą. Galiausiai buvo veikiamos padidintu karščiu nuo 130° C iki 230° C, taip imituojant plaukų tiesinimą ar garbanojimą žnyplėmis. Atlikus visus trijų rūšių plaukų sruogų eksperimentus, potenciali apsaugos nauda buvo matuojama skaičiuojant nulūžusių plaukų kiekį, plaukus sušlapinus ir iššukavus. Taigi, remiantis atlikto tyrimo rezultatais, pirmosios plaukų sruogos, kurios buvo apdorotos papildoma apsauga nuo karščio, net iki 98 proc. sumažino plaukų lūžinėjimą, plaukas buvo elastingesnis lyginant su antruoju ir trečiuoju eksperimentu. Įdomu tai, kad plaukų sruogos, apdorotos glicerinu, lūžinėjo labiau, nei tos, kurios nebuvo apdorotos niekaip. Apibendrinant atliktą eksperimentą, vienas iš svarbiausių sveikų plaukų veiksnių yra lygi plauko kutikulė. Pernelyg didelis karštis gali suskaldyti ir suardyti kutikulę – tai vienas iš pirmųjų žingsnių plaukų lūžimo link. Taigi, tyrimo metu paaiškėjo, kad naudojant apsaugą nuo karščio, galima ženkliai sumažinti nepageidaujamą žalą plaukams. Svarbu pasirinkti tinkamus produktus, kurie dažniausiai būna sąmoningai praturtinti tam tikrais silikonais, kurie ne tik suteikia apsaugą nuo karščio, bet ir atstato natūralų plaukų hidrofobiškumą, padeda išsaugoti kutikulę, kontroliuoja plaukų šiaušimąsį, palengvina formavimą karščiu iki 50 proc. sumažinant tiesinimų skaičių, reikalingą apdoroti plaukus, taip pat padeda užtikrinti net iki 24 valandų išliekantį formavimą. Taip norimas plaukų įvaizdis išlieka ilgiau.
Kaip žinoti, ar jūsų plaukai sužaloti?
Galite nesunkiai nustatyti, ar jūsų plaukai yra žalojami, ar ne. Šepečiuose, kriauklėje ir duše randami nulūžinėję plaukai yra ankstyvas signalas. Silpni, išsišakoję, šiurkštūs ir neelastingi plaukai yra karščio pažeistų plaukų bruožai. Svarbu atskirti, kur yra nulūžinėję plaukai, o kur yra tiesiog išslinkę. Dermatologai pataria patyrinėti išslinkusių plaukų galiukus. Jeigu ties jų šaknimis matyti mažyčių baltų „svogūnėlių“, vadinasi, tai natūraliai išslinkę plaukai ir tai yra laikinas reiškinys, o ne plikimas. Kyla esminis klausimas, kaip apsaugoti plaukus? Anot plaukų eksperto Valerij Gigevič, į pagalbą galima telktis priemones, kurios savo sudėtyje turi silikonų. „Kai sulaukiu klienčių, kurių plaukai labai pažeisti nuo karščio prietaisų, visų pirma, patariu tiesiog nustoti juos naudoti, o jei tai neįmanoma patariu įsigyti apsaugos nuo karščio priemonių. Tokiuose produktuose labai dažnai būna silikono, bet kiek jau daug yra kalbėta, nereikia tų silikonų taip bijoti, nes būtent tam tikro tipo silikonai padeda apsaugoti plauką nuo karščio, palengvina tiesinimą, pašalina plaukų nepaklusnumą. Geriau bijokit, ką dedat į burną, o ne tai, ką tepat ant plaukų, nes tai daug mažesnė žala, negu jūs nieko nenaudotumėt tiesiog deginant plauką. Faktas, kad reikia žiūrėti, kokie silikonai yra naudojami produkto sudėtyje, kad jie būtų lengvi ir saugūs naudoti, labai gerai, jei kartu turi UV spindulių apsaugą“, - įžvalgomis dalinasi plaukų stilistas. V. Gigevič pastebi, kad nors apsauga nuo karščio dar nėra labai populiari Lietuvoje, dabar vis dažniau kalbama apie ją kaip apie būtiną produktą po šampūno ir kondicionieriaus. „Klientėms rekomenduoju atkreipti dėmesį ir į tiesintuvo dangą, nepatingėti ir pasidomėti tiesintuvais, kurie daro mažiau žalos plaukui. Šiais laikais tikrai prieinama daug naujovių ir tiesintuvai su keramikine danga jau atgyvenę. Vis dėlto nebūkim naivūs, kad kokie nors karščio prietaisai gali atkurti plauko struktūrą. Karštis yra karštis, o tiesintuvas lieka tiesintuvu, kad ir su infroraudonaisiais spinduliais. Galbūt šiek tiek mažiau, bet naudos jame jokios ir nieko gero iš jo nebūna“, – patirtimi dalinasi Valerij Gigevič.