Šiandien vėl graži diena. Išeinu į pavasarinį mišką pasivaikščioti. Grožiuosi sprogstančiais medžių pumpurais ir jaučiu, kaip aprimsta mano mintys ir jausmai, sudirgę nuo žinių apie karą, ligas. Jaučiuosi gyvenanti svarbiu istoriniu laikotarpiu, kurio įvykiai ne tik sukrečia, bet ir žadina ieškoti šviesos, kviečia busti, kaip bunda žemė po žiemos.
Giedrės Rein nuotr.
Ryte, nuvežusi vaikus į darželį, stabteliu pamiškėje. Visais pojūčiais gaudau pavasarį. Gamtoje vyksta didžiuliai pokyčiai: šviesa persveria tamsą, įšalą keičia gyvybė, sąstingį - judėjimas. Pavasarinis vėjas atpučia bundančios žemės kvapą. Guvus upelio čiurlenimas, lyg tyra muzika, nuplauna mano nerimą ir baimę dėl ateities. Štai, virš medžių viršūnių girgsi laukinių žąsų virtinė. Du vieversiai čirendami gainioja vienas kitą. Gandras neša šapus į savo lizdą. Kaip gera sulaukti jų, sugrįžusių iš tolimųjų kraštų! Žemė pamažu šyla ir ima auginti daigus, skleisti pirmuosius pumpurus. Prieinu prie žydinčio lazdyno. Geltoni žirginėliai linguoja žydro dangaus fone, primindami atgimimą ir laikinumą. Miškų šlaitai netruks pasipuošti žibuoklėmis ir plukėmis, dirvonai – geltonų šalpusnių žiedais, o dar šiek tiek vėliau gėlynuose pražys tulpės ir narcizai. Gamta atsinaujina ir dovanoja prisikėlimo jausmą.
Daryti tai, ką galiu geriausiai
Jaučiuosi kažkiek išsekusi po žiemos, pandemijos ir kitų slogių įvykių, kurių šešėlis slankioja aplink ir nori praryti mano tikėjimą, ramybę, saugumo jausmą. Daugybės dalykų negaliu pakeisti, tačiau galiu pasirinkti, kaip į juos reaguosiu. Kai aplink tiek daug griūties ir baimės, renkuosi atsvarą – atjautą ir palaikymą, bendrystę ir atsakomybę, kūrybą ir grožį. Susikaupiu ir sutelkiu dėmesį į tai, ką galiu ir moku geriausiai: padaraurytinę mankštą, gaminu maistą, sutvarkau namus, pažaidžiu su vaikais, apkabinu vyrą, atsidedu svogūnų lukštų kiaušinių dažymui, paaukoju pinigų ir drabužių, fotografuoju klientams, rašau, meldžiuosi... Kasdien stebiu bundančios gamtos grožį, jaučiu žmonių kilnumą ir vienybės galią.
Kas dygsta mano sode?
Kartais atrodo, kad mūsų planeta - kaip didžiulis pasaulio sodas ar daržas, o žmogaus mintys ir jausmai – kaip sėklos. Mano baimė – sėkla, tikėjimas – sėkla, atjauta – sėkla. Gyvenimas moko mane nemeluoti sau, kruopščiai atsirinkti sodinukus, su meile juos prižiūrėti ir atsakingai ravėti piktžoles. Jei atvirai – tai tų piktžolių mano sode nuolat pridygsta. Jos lengvai gali užgožti daigus. Todėl stengiuosi laiku jas pastebėti ir išrauti, bet ne visad pavyksta. Mano gėlės, daržovės, vaismedžiai ir piktžolės moko prižiūrėti ir savo kasdienybės “daržą”. Pastebėjau, kad su meile rūpindamasi augalais ir savo aplinka aš sąmoningiau pasirenku ką pačiai valgyti, kiek judėti, kaip išnaudoti laiką darbui ir laiku pailsėti, kad atstatyti kūną ir vidinius resursus. Paprasčiau surandu atsakymus į rūpimus klausimus savo veikloje ir santykiuose.
Mano vidinė daina
Gamta nuolat keičiasi. Žvelgiu į ją kaip į savo veidrodį ir jaučiu, kaip keičiuosi kartu su ja. Bunda ji, ir man norisi keisti kasdienius įpročius: anksčiau gultis ir anksčiau keltis, valgyti daugiau salotų ir šviežių daigų, ilgiau pasivaikščioti gamtoje. Noriu švarinti namus ir išsivalyti langus, atnaujinti pavasarinį garderobą ir susodinti gėles palei terasą. Jaučiu, kaip veržli pavasario energija „dainuoja“ mano viduje ir nuteikia imtis kažko naujo, surasti, kam galiu padėti, padaryti įkvepiantį fotografijos projektą, išmokti kurti progines puokštes ar suorganizuoti savo bendruomenėje aplinkos tvarkymo talką. Tai ir yra mano vidinė daina, padedanti išsitiesti, kai susigūžiu, nurimti, kai blaškausi ir pasikrauti, kai išsenku. Dainuodama leidžiu gyvenimui eiti per mane.
Agnė Žukauskaitė - Galkienė/Giedrės Rein nuotr.
Noriu pasidalinti tuo, kas man padeda atgauti jėgas, pasisemti ramybės, tikėjimo ir jėgų kasdienai.
1. GRŪDINKIS. Atrask savo būdą, kaip nuosekliai ir sistemingai stiprinti kūną. Vaikščiok basa, pabūk vėsesniame nei įprasta ore, mankštinkis lauke arba miegok prie atviro lango. Man labai patinka rytinis kontrastinis dušas. Po jo pasijuntu žvalesnė, energingesnė ir ryžtingiau nusiteikusi imtis savo dienos veiklų. Jaučiu, kaip grūdinantis didėja pasitikėjimas savimi, savigarba ir atsparumas stresui. 2. APKABINK MEDĮ. Išsiruošusi į gamtą atkreipk dėmesį į oro gaivumą, debesis, žemę po kojomis. Pasirink medį ir užmegzk su juo ryšį. Gali tiesiog į jį žiūrėti, pasidomėk, kokia jo žievė, į kokią dirvą įleidžia šaknis, kokios jo šakos. Paliesk medį, apkabink. Ką jauti, kokią energiją, kvapą jis skleidžia? Kurį laiką tyliai pastovėk arba pasėdėk šalia medžio, stebėk savo mintis ir jausmus. Paskui atsisveikink su medžiu, padėkok už viską, ką patyrei su juo bendraudama. 3. SĖK IR SODINK. Pajusk, kokios energijos dabar turi daugiausia ir paieškok būdo, kaip ją kūrybiškai išreikšti, kokias vidines sėklas nori sudaiginti. Išsikelk naujas savo gyvenimo užduotis, užsirašyk savanoriauti, imkis kokio nors amato, pradėk lankyti kvalifikacijos tobulinimo kursus, lankyk piešimo būrelį, sėk, sodink žemėje ir savo širdies sode. Kviečiu paklausyti ir kartu padainuoti lietuvių liaudies dainų apie pavasarį ir jo simbolius, kur žodžiai ir melodija švelniai ir išmintingai veda per gamtos ir žmogaus virsmus. Muzika >> Linkiu, kad su pavasario šviesa ir į Tavo širdies sodą atskristų paukščiai, nubustų žemė ir pražįstų gėlės, kad pajustum impulsą pereiti į naują gyvenimo etapą. __ Seminarų “Gamtos ir moters ciklai” autorė, fotografė, Giedrė Sviklė III tema “Kada pabunda pavasaris.” skaitykite >>