Vasarį nejučia pradedu laukti žiemos silpnėjimo - juk antroje žiemos pusėje kiekviena diena artina prie pavasario. Dabar kasryt išeinu į apsnigtą mišką pasidairyti ankstyvųjų pavasario ženklų. Pusnys dar dengia miško paklotę, tačiau zylės jau traukia pavasarines giesmes. Medžių šerdyse bunda gyvybė. Kažin, kiek dienų dar liko žiemai pabūti, o kiek – pavasariui?
Giedrės Rein nuotr.
Laukiu savojo pavasario
Kai būnu lauke dar nematau didelių pokyčių, bet oras kažkoks gaivesnis ir skaidresnis, daugiau šviesos. Nuo Kalėdų diena pailgėjo net 1,5 valandos. Jaučiu, kad vėl artėja virsmas: iš žiemos į pavasarį, iš mirties į gyvybę, iš nakties į aušrą. Žieminį snaudulį išsklaido pabudimas, o vidinį sąstingį keičia noras judėti. Gamtoje augalai neskuba krauti žiedų ir skleistis. Gal ir man dar nėra ko skubėt ir ieškoti pavasario ženklų? Mano namų kieme auga lazdynas ir beržas. Jie žirginėlius sukrauna iš rudens ir išlaukia, kada ateis laikas pražydėti. Laukiu ir aš savojo pavasario. Peržiūriu vidines sėklas – mintis ir jausmus, norus ir tikslus. Matau, kad mintys apie tai, kas mane supykdė, sukasi kaip sniegas pūgoje. Malonūs vasaros prisiminimai - ramūs kaip baltos pusnys. Mano svajonė pakeliauti po Italiją – vis dar sušalusi kaip šalia mūsų esančio ežero ledas.
Žaisti, grūdintis ir apsitvarkyti
Žiema vasarį dar šalta, vėjuota. Iš dangaus besileidžiančios snaigės šoka lėtą valsą. Staiga manyje prabunda vaikiškas noras iškišt liežuvį ir leisti į burną prisnigti. Taip ir darau – gaudau ir valgau! Pradedu šypsotis ir pajaučiu didžiulį norą dar pasinaudoti vasario šalčiu: paklampoti po pusnis miške, paslidinėti, nuskrieti su rogėmis nuo kalno. Tiesiog pažaisti sniego karą su vaikais. Visi metų laikai turi savo vaidmenį. Pavasaris žadina, kviečia gyventi. Vasara gausina, ateičiai jėgas kaupia. Ruduo saugiai apklosto ir paruošia žiemai maisto atsargas. O žiema – visus supurto šalčiu, išbando kantrybę. Žiema atrenka stiprius ir lanksčius, atneša pūgas, sniegu užverčia įdubas. Pūgos aplaužo nudžiūvusias medžių šakas, o nuo sniego gausos lūžta ir dideli medžiai. Stebiu tokį natūralų gamtos apsivalymą ir mokausi nieko nesigailėti. Mokausi paleisti tai, kas jau atgyveno, padėkoti už patirtį ir pasiruošti pokyčiams. Tai savotiškas apsivalymo, atsigavimo metas ir pasiruošimas naujai pradžiai. Tad su gamtos „palaikymu“ ir entuziazmu imu tvarkyti savo namus. Stveriu dulkių siurblį, atrenku nereikalingus drabužius. Galiausiai išverčiu visų stalčių turinį – pasirodo, kiek daug šlamšto ten slepiu! „Metas su tuo atsisveikinti“ – sakau sau, ir suplanuoju, ką atiduosiu, parduosiu ar išmesiu. Jaučiu, kaip sumažėjus daiktų atsiranda ne tik daugiau tvarkos, bet ir minčių, ką veiksiu toliau.
Kristina Bučienė/Giedrės Rein nuotr.
Žiemos pabaigos ritualai
Štai ir atėjo laikas sužadinti energiją, kuri padėtų apsivalyti, atsigauti po žiemos aptingimo.
- APSITVARKYK. Norėdama atsikratyti įkyrėjusios naštos pirmiausia apsivalyk bute, name, darbovietėje ir savo viduje. Įleisk šviežio oro į spintas, palėpes ir visus namus. Apžiūrėkužkaborius, stalčius ir išmesk per ilgą laiką susikaupusius nereikalingus daiktus. Padaryk vietos naujiems daiktams ir naujoms idėjoms.
- PATRIUKŠMAUK. Paieškok tam vietos ir progos. Tai gali tapti smagiu žaidimu namuose arba per Užgavėnes, kurių papročiai skirti išbaidyti kaustančias žiemos jėgas. Paimk būgną, varpelius, pučiamuosius instrumentus ar bet kokius barškalus ir garsiai grok, tarškėk, švilpk, juokauk. Įtrauk į tai ir vaikus. Tegu linksmybės ir šėliojimai įneša gaivumo, išsklaido nuovargį ir stingulį.
- ATSIVERK. Įsiklausyk į vidinę tylą. Eik į gamtą, geriausiai ten, kur dar nesi buvus. Susirask vietą, iš kurios būtų toli matyti. Tai gali būti piliakalnis, pajūris, vaizdinga atodanga prie upės. Pabandyk apie nieką konkrečiai negalvoti, o tik stebėti tai, ką regi, girdi ar užuodi aplinkui. Leisk patirti sau įprastų ir nepaprastų dalykų. Dėkok už visas patirtis, o grįžusi užrašyk tai, ką patyrei ir suvokei. Galbūt atrodys, kad nieko ypatingo neįvyko, tačiau visi atsakymai jau yra tavyje. Tereikia išlaukti ir jie patys pradės kalbėti.
_ Seminarų "Gamtos ir moters ciklai" autorė, fotografė, Giedrė Sviklė II temą "Tylus žiemos sakralumas" skaitykite >>